Rugsėjo 15 d. Paliesiaus dvare kviečiame klausytis lietuvių liaudies ir F. Šuberto dainų! Dainuos pasižymėjęs muzikantas Juozas Rimas, fortepijonu gros Lina Šatkutė.

Juozas Rimas yra apie 50-ties lietuvių ir kitų tautų kompozitorių kūrinių obojui pirmasis atlikėjas.  1971 m. pirmasis iš atlikėjų pučiamaisiais instrumentais Lietuvoje surengė dviejų dalių rečitalį Valstybinės filharmonijos salėje. Išleido 5 autorines plokšteles ir 3 kompaktinius diskus. Skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose. Kaip solistas dalyvavo klasikinės, šiuolaikinės, folkloro ir džiazo muzikos festivaliuose. Nuo 1989 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Yra šios akademijos profesorius emeritas. Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordinu ir Vyriausybės meno premija.

2005–2019 m. įrašė lietuvių liaudies dainų Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijoje, atliko jų Thomo Manno festivalyje ir daugelyje Lietuvos regionų mokyklų, 2006 m. išleido kompaktinį diską „Atvertys“ su 22 lietuvių liaudies dainų solo įrašais (studija „Juosta Records“).

„Mūsų tautos dainas suprantu kaip tobulas miniatiūras. Niekuo neseku, nieko nemėgdžioju jas, kaip ir F. Schuberto dainas, dainuodamas. Vadovaujuosi tik muzikos ir poezijos tekstų logika. Daina, kaip kiekvienas muzikos kūrinys, reikalauja autentiškos atverties – interpretacijos, tik jai būdingos ir būtinos intonacijos. F. Schubertas (1797–1828) – pirmasis iškilus muzikinio romantizmo atstovas, vienas reikšmingiausių melodistų muzikos istorijoje. Svarbiausią vietą jo kūryboje užima dainos, reikalaujančios subtilios vokalizacijos, vadinamos „Lied“ stiliumi.“ – Juozas Rimas, 2024

„Mano vaikystės vokaliniai eksperimentai buvo svarbūs formuojant mano būsimą (ir, kaip paaiškėjo, profesinę) muzikinę raišką. Dar besimokydamas Prienų vidurinėje mokykloje <…>, dešimties dvylikos metų, mėgau dainuoti solo, įskaitant itališkas dainas: taip išsiugdžiau vokalinę orientaciją, kuri vėliau tapo vienu pagrindinių mano muzikinės raiškos principų grojant obojumi. Netapęs dainininku, instrumento (obojaus) skambesį siekiau paversti balsu. Dvidešimt pirmojo amžiaus pradžioje koncertų salėse, greta grojimo obojumi, pradėjau dainuoti lietuvių liaudies dainas, taip „apsukdamas ratą” ir grįždamas prie vaikystėje užgimusios dainavimo raiškos, praturtintos ilgametės instrumentinės muzikos interpretacija.“ – Ištrauka iš knygos: Juozas Rimas, „Etudes on the Philosophy of Music“ („Muzikos filosofijos etiudai“), leidykla „Palgrave Macmillan“ (publikavimas numatomas 2024 m. pabaigoje)

„J. Rimas ant muzikinio teksto neužmeta scholastinių sąvokų tinklo, kūrinio „nemėsinėja“. Jis skaito gilumines jo prasmes, nes apčiuopia ir pajaučia gyvos, skambančios muzikos eigą, pulsavimą, harmonijos poslinkius, spalvų kaitą. Taip ryškėja formų įtampa, tokia svarbi garsų architektonikos iškalbai. Tai – kūrybingo artisto požiūris, ganėtinai svarbus ir interpretavimu besidominčiai muzikologijai.“ – muzikologas Edmundas Gedgaudas..

Lina Šatkutė baigė Kauno J. Naujalio muzikos gimnaziją (mokytojos V. Kulvietienės klasę). 2003 m. ji įgijo magistro laipsnį LMTA (docento J. Bialobžeskio ir profesorės N. Ralytės klasė). L. Šatkutė yra tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatė. Ji aktyviai koncertuoja su žymiais Lietuvos atlikėjais (A. Budrys, A. Vizgirda, P. Vyšniauskas, R. Beinaris, M. Levickis, I. Armonaitė, U. Katinskaitė) bei užsienio atlikėjais (C. Gnoye iš JAV, N. Baldeyrou iš Prancūzijos ir kt.) Lietuvoje ir užsienyje.

1995–1998 m. aktyviai koncertavo su smuikininku Vilhelmu Čepinskiu Lietuvoje, Vokietijoje bei JAV. Šio dueto įrašai papildė Lietuvos ir Čikagos radijo fondus. 1998 m. jie kartu atstovavo Lietuvai Niujorke (JAV) vykusiame iškilmingame koncerte, skirtame Lietuvos nepriklausomybės 80-mečio jubiliejui paminėti, o 2014 m. buvo išleista kompaktinė plokštelė.

Lina Šatkutė aktyviai bendradarbiauja su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, saksofonininku Petru Vyšniausku, akordeonininku Martynu Levickiu ir kitais žymiais kolektyvais bei muzikais.