Festivalis skirtas Alfred Schnittke 90-mečiui (g. 1934) ir Grażyna Bacewicz 115-mečiui (g. 1909) paminėti.

Pirmą kartą istorijoje Paliesiaus dvare organizuojamas maestro Gidon Kremer ir kamerinio orkestro „Kremerata Baltica“ festivalis! Rugpjūčio 10–11 d. Jūsų laukia net du virtuoziški koncertai, kurių metu talentingiausi atlikėjai meistriškai atskleis Lietuvos ir užsienio kompozitorių kūrinių grožį.

Prie vieno žinomiausių šių laikų smuikininkų Gidon Kremer, „Grammy“ apdovanojimą pelniusio orkestro „Kremerata Baltica“ ir ansamblio „Kremerata Lettonica“ prisijungs penki garsūs kviestiniai solistai. Fortepijonu gros pianistė Yulianna Avdeeva, prestižinio F. Chopino konkurso pirmosios premijos laureatė, pianistas Andrejs Osokins, laimėjęs pirmąsias premijas A. Rubinsteino, Leeds ir kituose svarbiuose konkursuose, ir vienas įdomiausių Lietuvos pianistų, „Grammy“ apdovanojimui nominuotasis Andrius Žlabys. Taip pat pasirodys ne vieną nacionalinį bei tarptautinį konkursą laimėjusi smuikininkė Madara Pētersone ir dėl autentiško muzikinio balso žinoma, aktyviai festivaliuose dalyvaujanti altininkė Emma Wernig. Kviečiame nepraleisti šio žvaigždžių koncerto!

Gidon Kremer gimė 1947 m. vasario 27 d. Rygoje, Latvijoje. Būdamas ketverių metų pradėjo mokytis pas savo tėvą ir senelį, žymius stygininkus. Septynerių įstojo į Rygos muzikos mokyklą, kurioje sparčiai tobulėjo, o sulaukęs šešiolikos buvo apdovanotas Latvijos Respublikos pirmąja premija. Po dvejų metų pradėjo studijuoti Maskvos konservatorijoje pas David Oistrakh. G. Kremer pelnė daugybę prestižinių apdovanojimų: premijas 1967 m. Karalienės Elžbietos konkurse Briuselyje ir 1969 m. Monrealio tarptautiniame muzikos konkurse, pirmąsias premijas 1969 m. Paganini ir 1970 m. P. Čaikovskio tarptautiniuose konkursuose.

O per pastaruosius penkis dešimtmečius jis užsitarnavo pasaulinę reputaciją kaip vienas originaliausių ir įtaigiausių savo kartos atlikėjų. Jis koncertavo beveik visose svarbiausiose koncertų salėse kaip rečitalistas ir su garsiausiais Europos ir Šiaurės Amerikos orkestrais, bendradarbiavo su daugeliu žymiausių pastarojo pusšimčio metų dirigentų.

Smuikininko repertuaras yra neįprastai platus ir įvairus, apimantis klasikinį ir romantinį periodus. Atlikėjas taip pat puikiai išmano XX a. ir XXI a. kompozitorių darbus, pavyzdžiui, A. Berg, H. W. Henze ir K. Stockhausen kūrinius. G. Kremer vardas siejamas ir su tokiais pasaulinio garso kompozitoriais kaip Alfred Schnittke, Arvo Pärt, Giya Kanchel, Sofija Gubaidulina, Valentin Silvestrov, Luigi Nonu, Edison Denisov, Aribert Reimann, Pēteris Vasks, John Adams, Victor Kissine, Michael Nyman, Philip Glass, Leonid Desyatnikov ir Astor Piazzolla. Atlikdamas jų kūrinius, smuikininkas gerbia muzikines tradicijas ir šaknis, tačiau taip pat meistriškai išryškina jų šviežumą bei modernumą. Galima sakyti, jog šiandien nėra kito tokio aukšto lygio solisto, taip plačiai garsinančio modernių ir šiuolaikinių kompozitorių darbus, skirtus smuikui.

G. Kremer yra itin produktyvus atlikėjas, išleidęs daugiau kaip 120 albumų. Daug albumų apdovanoti: galima paminėti „Grand prix du Disque“, „Deutscher Schallplattenpreis“, „Ernst von Siemens Musikpreis“, „Bundesverdienstkreuz“, „Premio dell ‘Accademia Musicale Chigiana“, „Triumph“ premiją 2000 m. (Maskva), „Unesco“ premiją 2001 m., „Saeculum Glashütte Original MusikFestspielPreis“ 2007 m. (Drezdenas), Rolfo Schocko premiją 2008 m. (Stokholmas), Stambulo muzikos festivalio „Lifetime Achievement“ apdovanojimą, gautą 2010 m. ir „Una Vita Nella Musica – Artur Rubinstein“ premiją 2011 m. (Venecija). 2016 m. Gidon Kremer buvo įteikta „Praemium Imperiale“ premija, muzikos pasaulyje laikoma Nobelio premijos atitikmeniu.

1997 m. garsiojo G. Kremer įkurtas kamerinis orkestras „Kremerata Baltica“, pelnęs „Grammy“ apdovanojimą, laikomas vienu žymiausių tarptautinių kolektyvų Europoje.

Šiam orkestrui Maestro sąmoningai pasirinko jaunus, entuziastingus muzikantus. Esminis „Kremerata Baltica“, kaip meninės asmenybės, bruožas – kūrybiškas požiūris į programas, kurios dažniausiai neapsiriboja pagrindinėmis tendencijomis ir kurių metu buvo atliktos tokių kompozitorių kaip Arvo Pärt, Giya Kancheli, Pēteris Vasks, Leonid Desyatnikov ir Alexander Raskatov kūrinių pasaulinės premjeros. „Kremerata Baltica“ yra būdas žymiajam smuikininkui, kuris yra ne tik steigėjas, bet ir orkestro meno vadovas, dalytis menine patirtimi su naująja karta. Orkestras taip pat kartu skatina bei įkvepia Baltijos šalių muzikinį ir kultūrinį gyvenimą.

„Kremerata Baltica“ koncertavo daugiau nei 50 šalių, atliko per 1 000 koncertų 600 miestų. Ansamblio repertuaro platumas atsispindi apdovanojimus pelniusioje diskografijoje. ECM išleistas Mieczysławo Weinbergo kūrinių albumas buvo nominuotas 2015 m. „Grammy“ apdovanojimui, o Šostakovičiaus fortepijoninių koncertų su Anna Vinnickaja įrašas pelnė 2016 m. „ECHO Klassik“ apdovanojimą. Weinbergo simfonijų Nr. 2 ir Nr. 21 įrašas, atliktas kartu su Birmingemo miesto simfoniniu orkestru ir Mirga Gražinyte-Tyla, 2020 m. pelnė „Gramophone“ apdovanojimą.

Dėl COVID-19 apribojimų 2020 m. orkestras negalėjo kaip įprastai susitikti, repetuoti, rengti koncertų ir keliauti po pasaulį. Tačiau skirtingose šalyse gyvenantys orkestro nariai neprarado noro muzikuoti ir džiuginti žmones. Lietuvoje gyvenantys „Kremerata Baltica“ nariai pradėjo rengti programas ir koncertuoti Lietuvoje, o Latvijoje gyvenantys nariai pradėjo koncertuoti Latvijoje ir Estijoje. Šitaip gimė „Kremerata Lithuanica“ ir „Kremerata Lettonica“.

Yulianna Avdeeva pelnė pasaulinį pripažinimą 2010 m. F. Chopino  konkurse, kuriame laimėjo pirmąją premiją už subtilų ir precizišką atlikimą, kuris „prilygsta paties F. Chopino grojimui“ („The Telegraph“). Ugningo temperamento ir virtuoziškumo pianistė J. Avdeeva groja galingai, įtaigiai ir jautriai ir pavergia viso pasaulio publiką. Atlikėja nuolat koncertuoja Varšuvos filharmonijoje, Prahos „Rudolfinum“, Pierre’o Boulezo salėje Berlyne, Vienos „Konzerthaus“ ir Hamburgo „Elbphilharmonie“, taip pat rengia koncertus „Ukrainian Relief“, įskaitant kartu su Anne-Sophie Mutter surengtą koncertą Liucernos kamerinės muzikos festivalyje.

Andrejs Osokins, Latvijos klasikinis pianistas, yra žymiausių pasaulio pianistų konkursų laureatas. Jis kritikų apibūdinamas kaip nepriekaištingai stilingas, giriamas už galingą intelektą ir charizmą, plačią išraiškingų garsų paletę, ypač įtikinamai atliekamą įvairią muziką. A. Osokins yra kasmetinio „Osokins Freedom Festival“ Latvijoje įkūrėjas ir meno vadovas, Londono Karališkosios muzikos akademijos (ARAM) asocijuotasis narys ir Londono Trejybės muzikos koledžo (FTCM) narys. 2008 m. jam buvo įteiktas „Didysis muzikos apdovanojimas“, kuris yra aukščiausia valstybės pripažinimo forma muzikos srityje Latvijoje. 2023 m. Andrejs Osokins apdovanotas aukščiausiu Latvijos valstybės apdovanojimu: „Trijų žvaigždžių ordinu“ už labdaringos veiklos ir koncertų organizavimą.

Andrius Žlabys daugeliui pažįstamas kaip išskirtinis menininkas, kuriam būdinga savita garso filosofija ir tiesiog puikios klasikos bei šiuolaikinių kūrinių fortepijonui interpretacijos. Jis yra vienas žymiausių šiuolaikinių lietuvių pianistų, pelnęs tarptautinį pripažinimą, nominuotas prestižiniam „Grammy“ apdovanojimui. Pasaulyje vertinamas už virtuoziškumą „be pastangų“, dosnų ir visaapimantį garso skambesį, užburiančias interpretacijas ir muzikinio suvokimo turtingumą. Pianistas fortepijono meno išvyko studijuoti į JAV ir netrukus ten buvo pastebėtas kaip „švytinti fortepijono viltis“ (dienraštis „The New York Sun“). Vėliau atlikėjas koncertavo su daugybe garsių pasaulio simfoninių orkestrų, tarp jų Niujorko filharmonijos, Bostono, Klivlando, Roterdamo, Buenos Airių ir kitais.

Smuikininkė Madara Pētersone yra kelių Latvijos ir tarptautinių konkursų laureatė. 2011 m. ji laimėjo 1-ąją vietą 19-ajame konkurse „Geriausias studentų ansamblis“ Jazeps Vitols Latvijos muzikos akademijoje. Jai teko garbė groti solo su pianistu Reinis Zarins, Vidzemes kameriniu orkestru (dirigentas A. Veismanis), taip pat groti solo Euroradijo koncerte Europos jaunųjų muzikų dienoje, Berlyno literatūros festivalyje ir kt. M. Pētersone taip pat dalyvavo 2013 m. sezone su Danijos styginių kvartetu, 2014 m. sezone su Gidon Kremer atliko M. Weinberg Sonatą dviem smuikams.

1999 m. gimusi Vokietijos ir Austrijos altininkė Emma Wernig garsėja autentišku muzikiniu balsu. Ankstyva konkursinė sėkmė, pavyzdžiui, 2019 m. Tertis tarptautiniame altininkų konkurse pelnytas Barbirolli prizas ir 2017 m. laimėtas Cecil Aronowitz tarptautinis altininkų konkursas, leido jai siekti tarptautinės karjeros. Ji ne tik išleido palankiai įvertintą retų austriškų kūrinių altui albumą su pianistu Albert Cano-Smit, taip pat kuria solines programas, dažnai pati aranžuoja violončelės, smuiko ir vokalinį repertuarą. Kaip 2021 m. Wilo fondo premijos laureatė ji ir toliau lieka stipendininke, o 2023–2024 m. sezone bus Dortmundo „Mozart Gesellschaft“ solistė. 2024 m. E. Werning taip pat eis Danijos radijo simfoninio orkestro pirmojo alto pareigas.